- puskalbis
- pùskalbis, -ė smob., adj. (1) 1. NdŽ kas nekalbus. 2. J, Vdk, Vb, Sml kas neaiškiai kalba, mikčioja: Ji buvo tokia pùskalbė: nė ji nebylė, nė ji šiokia, nė ji tokia Šmk. 3. menkai mokantis kurią nors kalbą, kalbantis darkyta kalba: Ji, matai, pùskalbė – ne viską supranta Sb. Čia toki pùskalbiai buvo – vienas žodis lenkiškai, kitas lietuviškai Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.